Kremavimas – įprastas laidojimo būdas pasaulyje, kuris sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tai vienas iš ekologiškiausių, higieniškiausių ir mažiausiai atliekų paliekančių bei laidojimo vietų skaičių taupančių laidojimo būdų.
Kremavimas atliekamas krematoriume, kurį sudaro viena ar daugiau krosnių. Temperatūra jose būna 870–980 °C. Šiuolaikinės krematoriumų krosnys kompiuterizuotos arba turi kitas kontrolės sistemas, reguliuojančias kremacijos procesą, kurių nustatymus proceso eigoje gali pakeisti krematoriumo darbuotojai.
Kūnui patalpinti skirtos kameros sienelės padengtos ugniai atspariomis ir karštį sulaikančiomis plytomis, kurios keičiamos kas maždaug 5 metus. Karstas, naudojant specialų vežimėlį arba keltuvą, įstumiamas kuo greičiau, vengiant šilumos iššvaistymo. Paprastai šį procesą leidžiama stebėti artimiesiems, neretai dėl religinių priežasčių, nors pats procesas traktuojamas kaip pramoninis.
Krematoriumo krosnis pritaikyta tik vieno kūno kremacijai, kelių kūnų deginimas vienu metu daugelyje šalių yra nelegalus. Krematoriumų priimamų kūnų dydis standartinis, išskyrus didesniuose miestuose, kur priimami kūnai iki 200 ir daugiau kilogramų. Didesni krematoriumai turi mažas papildomas kameras vaikų, kūdikių kūnams bei kūno liekanoms sudeginti.
Kremavimo procesas užtrunka 2,5 – 3,5 valandas.)

Po kremavimo palaikai supilami į metalinę kapsulę, arba tiesiai į išsirinktą urną.